- aptriaušėti
- aptriáušėti intr. Š, KŽ, Gdž aptrupėti, aptriušti, kiek suskilinėti, apsitrinti: Aptriáušėję plaukai ir liko Krs. Kažin kol senatvėj nagos aptriaušėja? An. Kiškis buvęs didelis, tik kailis aptriáušėjęs Ds. | Nuo didelės sausros visa molynė aptriáušėjo Dgl. Plytos jau buvo aptriáušėję iš viršaus Grž. Pečius aptriáušėjęs Rm. \ triaušėti; aptriaušėti; nutriaušėti; sutriaušėti
Dictionary of the Lithuanian Language.